- tarmė
- tarmė̃ sf. (4) 1. K.Būg, Amb, LL99, Š, Rtr, Gmž lingv. kalbos teritorinė, istoriškai susiformavusi atšaka: Kiekvienam lietuvinykui savoja tarmė labai brangi APhVII131(A.Baran). Lietuvių kalba išsiskaidė į tarmès ir patarmes Jn. Ė aukštaičių tarmėjè ištariamas yra kaip ē ankštas Jn. Pats aš esu rašomosios tarmės žmogus KlbV79(J.Jabl). Pareiginės tarmės Jn. Tarpinės tarmės rš. Gimtoji tarmė rš. Izoliuotos tarmės rš. Tarmės žodynas rš. Tarmių atlasas rš. Tarmių žemėlapis rš. 2. SD156 kalba: Syriškoji ir kaldėjiškoji tarmė̃ KŽ. Žodis, kalba, žadas, tarmė SD77. 3. SD156, N, Yl, Plšk tartis, ištarimas: Mūs tar̃mę dzūkai išjuokia: išgirdę ne tik juokiasi, bet ir pamėgdžioja Dkš. Aš tik tos tarmė̃s nemoku, – neištariu teipos kap jiej Pv. Tarmė̃ mano tai skirias – be dantų Smln. | Motriškos tokią stambią tar̃mę (kalbėjimo būdą) tura – kaip vyrai Pln. 4. Sut, M kalbėjimas: Kalbėjimas, tarmė SD156. 5. [K], A1884,200, NdŽ pasakymas, posakis, šūkis: Ypati tarmė SD285. Tebūna mūsų tarmė: visur vis lietuviškai! prš. 6. KŽ kar. slaptažodis. 7. KŽ paskalos, šnekos, gandai.
Dictionary of the Lithuanian Language.